žebras

žẽbras, -à adj. (4) K, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ 1. R, MŽ, MŽ362, K, Kos58,169, Ak, LsB442, M, K.Būg, L, LVIV701,800, Rtr, Š turintis margą, smulkiais lopiniukais snukį: Jautis, kurio ne visa kakta lauka, bus žẽbras; kad snukis taškuotas, t. y. balti ir juodi taškai galvos jaučio, šeško, vadinas žẽbras J. Kai [karvės] nosis balta, tai, sako, žebrà Dbč. Karvė su žvaigžde kaktoj vadinama žebrà Šmn. Karvė žebrà, nevienokia galva Dv. Nu, žẽbrasai katinai, kur bėgi? Dkk. Ir žebrój karvė užtraukė Vs. Avelė balta, tik burna žebrà Dkk. Žẽbras arklys Dv. Žẽbras veršis Pb. Ta ožkelė palikus balta kakta, tai yra žebra galva Sln. ^ Žebras jautis žiūria pro vartus (mėnuo) LMD(Stč).

žebraĩ adv. KŽ, DŽ¹.

2. N, Dl prk. nenusiprausęs, murzinas: Akys jo didelės, išbalškusios, pats nesiprausęs gal nuo Velykų. Žebras visas, ūsuota panose J.Balt. Radau žebrùs vaikus LKKXXIX45(Pns). Ką nesprausus, tai žebrà Žrm. Sėdžia vaikas, apsitrupinęs, žẽbras Kp. Eik, nusmazgok galvą, ką čia vaikštai visą dieną žẽbras Dbk. Jų vaikai teip žebrì, kad tik akys žiba Vžns. Jurgelis šniurkštinėja žebra nosike V.Bub. Žiūri žiūri, įsižiūri žmogų, tai apie akis ratas juodas, apie zūbus ratas – žẽbras žmogus gatavai Slm. Visas žẽbras nuo traktoriaus pareina Pnd. Žebresnė buvo pati negu pats: ans toks putpelis žmogus Šts. Atejo žẽbras kap katinas – nei sarmatos neturi Btr. Žebrà būsi kaip šeškus Plvn. Įpilk vandens, vyrai pareis iš jaujos žebrì – norės praustis Šmk. Žebrà tavo burna – eik nusiprausk Ds. Ko tu sėdi žebrà? Rūd. Kelias – tik balos, mašina slyduoja, šust prie mūsų – visi žebrì parėjom Trgn. Žebrùkų vaikų pilnas antpamatis prisėdęs Up. ║ nešvarus: Tavo sijonas žẽbras, kaip kiaules šėrus Jd.

žebraĩ adv.: Merge, tu roputes žebraĩ nuskutai Trg.

3. prk. taškuotas, margas: Kelmučių pati viršūnikė būna žebrà, apačio[je] su padurkais Erž. Šitas žẽbras bijūnas patiko? Gdr. Nei šioks, nei toks tavo audeklas – žẽbras Ds. 4. prk. tamsus, nemokytas, nevalyvas: Prie mūsų didžiai žebrì žmonės Pgg. ║ negražus: Vardą žẽbrą (nevokišką) turėjo Pgg. 5. įgėręs, įkaušęs: Sutikau Joną – jau gerokai žẽbras, suspėjo pasilakt Ds. Žebrieji sveteliai tapo saldžiai šnekūs rš.